Jeigu Jums kyla klausimų, kodėl Lietuva 2.0 reikia patvirtinti tapatybę gan sudėtingais būdais, prieinamais ne kiekvienam Lietuvos piliečiui, nenusiminkite – Jūs nesate vienas. Tokių klausimų gauname gan nemažai, todėl dabar pasistengsime viską paaiškinti.
VRK, atsakydama į paklausimą dėl leidimo rinkti piliečių parašus elektroniniu būdu (atsakymas čia), pažymėjo, kad “piliečio parama siūlomam įstatymo projektui turi būti išreikšta pasirašant saugiu elektroniniu parašu (Elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis)”. Pabandysime paaiškinti, kaip dabartinės Lietuva 2.0 priemonės atitinka saugaus el. parašo reikalavimus, ir kodėl jų neatitiktų kitokios priemonės:
- Saugus el. parašas turi būti vienareikšmiškai identifikuoti pasirašantį asmenį. Vienareikšmiškai Lietuvos pilietį identifikuoja tik jo asmens kodas. Kitose svetainėse jums kartais yra leidžiama “pasirašyti” nurodant tik savo el. pašto adresą, taigi, kyla suprantamas klausimas, kodėl čia to neužtenka. Taip yra todėl, kad kiekvienas pilietis gali turėti neribotą kiekį el. pašto dėžučių, todėl el. pašto adreso reikalavimas neužtikrina jokio unikalumo.
- “Gerai, tai kodėl tuomet negalima paprastuoju būdu nurodyti savo asmens kodo?” – paklausite Jūs. Šis klausimas ypač aktualus ne Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, neturintiems nei el. parašo, nei el. bankininkystės, nei galimybės juos įsigyti. Į šį klausimą atsako kitas saugaus el. parašo reikalavimas: saugus el. parašas turi būti sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia. Faktas, kad Jūsų asmens kodą žinote ne Jūs vienas – piliečių duomenų bazės su visais jų asmens kodais yra prieinamos ne vienos valstybinės institucijos (IT) specialistams, Jūsų asmens kodą mato bankų darbuotojai, prekybininkai, kurių lojalumo korteles naudojate, ir pan. Taigi, įsivaizduokite situaciją, kai piktasis gnomas, susigalvojęs įstatymo projektą, leidžiantį legaliai grobti apatinius, pasinaudodamas savo turima asmens kodų duomenų baze, tokiu atveju galėtų pats vienas inicijuoti šį įstatymą, o patikrinti rezultatus būtų pakankamai sunku (VRK turėtų siuntinėti užklausimus idant įsitikintų, ar tikrai pilietis pasirašė tą įstatymą ar pan.). Tuo tarpu el. bankininkystės ir el. parašo priemones valdote Jūs ir tik Jūs – jokios duomenų bazės, kuriomis butų galima piktavališkai pasinaudoti, neegzistuoja, ir tik šios priemonės tenkina saugiam el. parašui keliamus reikalavimus.
- “Yra toks dalykas, kaip Europos piliečių iniciatyva – ten irgi galima rinkti el. parašus, ir pakanka asmens kodo, ir juridinę galią turi” – pareikš labiau išmanantys. Iš tiesų,Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatorių vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktų pritarimo pareiškimų tikrinimio tvarkos apraše yra pažymėta, kad “pritarimo pareiškimus atitinkančius popierinį pareiškimą, pasirašytus elektroniniu būdu naudojant saugų elektroninį parašą, kaip apibrėžta Elektroninio parašo įstatyme <..> ir ES direktyvoje 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos”. Abu šie dokumentai saugų el. parašą apibrėžia vienodai, iš to kyla klausimų, kokiu pagrindu bus užskaitomi paprastuoju būdu pateikti ir el. parašu nepasirašyti asmens duomenys. Šiuo klausimu susisiekėm su Z. Vaigausku, jo teigimu, šios direktyvos kol kas nėra laikomasi, nes viskas dar yra nauja, ir kol neįvyko balsų klastojimo precedentų, pasitikėjimo lygis yra užkeltas pakankamai aukštai. Procesams įsibėgėjus, Jo nuomone, ši tvarka turėtų keistis. Tuo tarpu Lietuvoje jau yra užfiksuota popierinių parašų klastojimo atvejų, todėl pasitikėjimo mažiau, o reikalavimai – didesni. Taigi, mūsų išvada tokia – ES iniciatyvoms surinktus el. parašus būtų galima lengvai užginčyt teismuose, tačiau su sąlyga, kad iniciatyva yra tik rekomendacinė ir neprivalo būti priimta, tikimasi, kad niekam nekils noro ginčytis, todėl galima direktyvos ir nesilaikyti. Tiesa, priėmus mūsų siūlomus Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos palengvinimus, būtų galima dirbti prie to, kad atsirastų galimybė ir LR įstatymus inicijuoti paprasčiausiai pateikiant asmens kodą – įstatymas tai leistų.
- Viskas aišku, bet kodėl tuomet aš visą gyvenimą pasirašinėjau peticijas, nurodydamas tik el. pašto adresą, ir to pilnai pakako? Taip yra todėl, kad peticiją teikti gali kad ir vienas pilietis, o parašai peticijoms renkami tik tam, kad ji gautų didesnį svorį. Tokie parašai, kokius yra įprasta rinkti peticijoms, neturi jokios juridinės galios – peticija yra nagrinėjama taip, lyg būtų pateikta vieno asmens. Ir iš tiesų, įvertinus aukščiau aprašytus argumentus, tampa akivaizdu, kad visus tuos parašus gali pateikti kad ir vienas žmogus, o šiuo atveju tam net nereikalinga piliečių duomenų bazė – vardų, pavardžių ir el. pašto adresų galima prisigalvoti, kokių tik norisi ir kiek tik norisi. Natūralu, kad nei peticijų komisija, nei kas nors kitas, nesiims nagrinėti, kuri dalis iš šių parašų yra tikri – peticiją šiaip ar taip privaloma nagrinėti, nepriklausomai nuo pareiškėjų skaičiaus.
Tuo tarpu piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos atveju Seimas privalo imtis veiksmų tik tuo atveju, kai yra surinktas tam tikras kiekis piliečių parašų. Todėl yra būtina užtikrinti, kad tie parašai būtų “tikri”. Lietuva 2.0 peticijų, atvirų laiškų ir kitais įstatymais nereglamentuotais atvejais lyg ir būtų galimybė leisti pasirašyti paprastesniais būdais, tačiau tokiu atveju tie parašai taip pat būtų beverčiai. O norint, kad valdžios atstovams nekiltų klausimų ir jie neturėtų argumentų neatsižvelgti į visuomenės nuomonę, parašai turi būti tikri.
Taigi, kviečiame neatsilikti nuo progreso ir įsigyti tinkamas priemones, kuriomis pasinaudoti ateityje bus vis daugiau galimybių. Jau dabar įsigiję (mob.) el. parašą juo galėsite prisijungti prie el. bankininkystės, el. valdžios vartų, pasirašinėti el. dokumentus ir pan., o ateityje el. parašu paremtų galimybių tik daugės (pvz. el. balsavimas, jeigu toks būtų įteisintas, taip pat reikalautų el. parašo). Taigi, piliečius, gyvenančius užsienyje, raginame aplankyti Lietuvą ir įsigyti priemones, leidžiančias realizuoti visas Jūsų, kaip Lietuvos piliečio, teises.
Koks geras straipsnis!