Ar yra įmanoma surinkti 50 000 parašų?

Prieš pradėdami rinkti parašus pirmajai iniciatyvai su iniciatyvine grupe turėjome diskusiją, ar yra verta rinkti popierinius parašus. Iš vienos pusės – teikiamas įstatymas ir visa Lietuva 2.0 iniciatyva siekia palengvinti parašų rinkimą elektroniniu būdu, tai ir parašus jam rinkti pirmiausia norėjosi internete, tokiu būdu supažindinant visuomenę su elektroniniu parašu, sudarant sąlygas pasibandyti, kaip visa tai veikia, ir parodant kelią ateities iniciatyvoms. Iš kitos pusės – popierinių parašų rinkimo lapus VRK šiaip ar taip išdavė, tai kodėl gi neduoti galimybės iniciatyviems piliečiams tiesiogiai prisidėti prie rezultatų. Taigi, nusprendėm rinkti parašus visais įmanomais būdais, ir pažiūrėti, kokie bus rezultatai, neturint tam jokio finansavimo. Taip pat norėjosi pasitikrinti, kiek mūsų visuomenė yra subrendusi dalyvaujamajai demokratijai – kaip veikia informacijos sklaida tokiais rimtais klausimais, kaip įstatymų projektai, socialiniuose tinkluose, kiek tokia iniciatyva susidomės žiniasklaida, tinklaraštininkai ir pan. Parašų rinkimui skirtas terminas pasibaigė, taigi, belieka pabandyti pateikti šiek tiek statistikos ir apibendrinti išvadas.

IMG_18691

Viso surinkta 780 parašų. 382 iš jų – elektroniniai, 398 – popieriniai. Taigi, popierius labai neženkliai, tačiau laimėjo. Popierinius parašus rinko 26 savanoriai. Kiekvienas jų vidutiniškai surinko 15 parašų, daugiausia – 49, mažiausia – 1. Tik keturiuose parašų rinkimo lapuose buvo surinkta daugiau nei 30 parašų. Tiesa, ne visus lapus spėjome laiku gauti, taigi iš viso surinktų parašų skaičius būtų šiek tiek didesnis, tačiau esminio skirtumo nesudarytų. Norime pabrėžti, kad parašų rinkimui nebuvo skirtas joks finansavimas, nė vienas prie to prisidėjęs asmuo negavo už tai nė vieno lito.

Renkant parašus elektroniniu būdu galima išskirti keletą esminių etapų:

  1. Lietuva 2.0 startas – startuoja pristatomasis filmukas ir komunikacija socialiniuose tinkluose. Per savaitę surinkta 50 parašų.
  2. Pranešimas spaudai ir L. Donskio žinutė soc. tinkluose – per savaitę surinkta 100 parašų.
  3. Pasirodo A. Račo straipsnis ir jo raginimai pasirašyti (nebūti žirgo galvomis). Per savaitę surinkti 125 parašai.

Parašų skaičius pagal el. parašo tipą:

  • 157 parašai per bankinį pervedimą (SEB ir Swedbank klientai)
  • 137 parašai gauti naudojant kvalifikuotų el. parašų sertifikatus (mob. parašai, tapatybės kortelės ir pan.) 
  • 88 – per nemokamą bankinį prisijungimą (Šiaulių, DnB, Danske bankų klientai)

Matome, kad net ir nepaisant to, kad didžiųjų bankų klientams, norintiems pasirašyti iniciatyvą, teko paaukoti mums bent vieną litą, šių bankų klientų parašų gavome daugiausiai. Akivaizdu, kad kol nepavyks su šiais bankais susitarti dėl nemokamų tapatybės nustatymo paslaugų, apie 50 000 el. parašų galime nė nesvajoti.

Toliau šiek tiek statistikos apie tai, iš kur atėjo lankytojai:

traficsources

Išskleisime apsilankymus pagal šaltinį:

1. facebook.com 8,056
2. racas.lt 750
3. mokslas.delfi.lt 696
4. m.facebook.com 567
5. youtube.com 449
6. blog.lietuva2.lt 392
7. plus.url.google.com 379
8. kaunas.kasvyksta.lt 244
9. uzdarbis.lt 232

Pranešimas spaudai buvo patalpintas beveik visuose populiariausiuose naujienų portaluose, tačiau vienintelis delfi pateko į šaltinių dešimtuką. Akivaizdu, kas valdo internetinėje žiniasklaidoje, tačiau įdomu, kad kreipiniai iš vieno asmeninio tinklaraščio aplenkė visus naujienų portalus. Ar tai reiškia, kad žiniasklaidos įtaka mažėja tinklaraščių naudai, paliksime spręsti Jums. Taip pat gali pasirodyti įdomu, kad apsilankymų iš facebook skaičius viršija Google+ daugiau nei 20 kartų. 

Išvados

Taigi, ar įmanoma  per du mėnesius neturint jokio finansavimo surinkti 50 000 parašų? Drįstame teigti, kad vargu. Žinoma, mandresni iš jūsų paprieštaraus teigdami, kad patys mes nepadarėme visko, ką galėjome, ir bus teisūs. Tačiau faktas tas, kad visos žiniasklaidos priemonės buvo informuotos apie mūsų iniciatyvą, aktyviai siūlėmės dalyvauti televizijos laidose ir pan., tačiau kvietimų (išskyrus LRT laidą Laba diena, Lietuva) negavome. Galbūt mūsų iniciatyva visuomenei nepasirodė  pakankamai aktuali – juk čia nebuvo iškelti jokie gyvybės-mirties klausimai, kaip kad mėgstama apiforminti didžiąją daugumą atgarsio visuomenėje susilaukiančių dažniausiai PRIEŠ ką nors nukreiptų iniciatyvų? Tikra tiesa, tačiau juk nerealu tikėtis, kad ir kitos įstatymų leidybos iniciatyvos bus daug aktualesnės – juk įstatymai paprastam žmogui nėra nei duona, nei žaidimai, o iniciatyvos, siūlančios ką nors keisti, visada susilauks mažiau dėmesio ir daugiau pasipriešinimo nei tos, kurios, priešingai, siūlo viską palikti, kaip yra. O klausimas, kur gi dingo toks gausus e-balsavimo šalininkų būrys, prieš kiekvienus rinkimus visais varpais skambinantis apie e-balsavimo būtinumą, tegul ir lieka retorinis – akivaizdu, kad naujovių baimė ir pasipriešinimas pokyčiams vis dar yra labai sunkiai įveikiami, o pašnekėti, pasirodo, yra daug lengviau, negu pasirašyti.

Kokie tolimesni žingsniai? Ar viskas nuėjo veltui? Žinoma, kad ne. Seime ne be mūsų pastangų buvo įregistruotos to paties Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo ir Konstitucijos pataisos, kuriomis reikalingų surinkti parašų skaičius mažinamas nuo 50 000 iki 25 000. Jūsų nuomonę būtinai panaudosime Seimo komitetui svarstant šiuos pakeitimus, siekiant juos apjungti su mūsų siūlytais pakeitimais ir pateikti kuo kokybiškesnį įstatymo projektą. Be to, tapatybės patvirtinimas Lietuva 2.0 yra vienkartinis, taigi, 341 tapatybę patvirtinusiam registruotam naudotojui ateities iniciatyvų pasirašymas reikš vieno mygtuko paspaudimą. Parašų rinkimo laikotarpiu su Lietuva 2.0 bendradarbiauti sutiko du prieš tai atsisakę bendradarbiauti bankai, taigi, reikia tikėtis, kad visų bankų prijungimas yra tik laiko ir to reikalaujančių bendruomenės narių skaičiaus klausimas.

Taigi, nors rezultatai iš pirmo žvilgsnio ir atrodo ne įspūdingi, neprarandame optimizmo ir tikime, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai buvo būtinas pirmasis žingsnis, nuo kurio atsispyrus galime tikėtis geresnių rezultatų ateityje. Ačiū visiems, kurie prisidėjo žengiant šį žingsnį!

4 thoughts on “Ar yra įmanoma surinkti 50 000 parašų?

  1. Saulius

    Didžiausia problema – žmonės nesuvokia savęs kaip sistemos dalies, kad įstatymai tiesiogiai įtakoja juos pačius, kad tai yra tiesioginis ryšys. Lyg atitolę nuo santvarkos, lyg tai jų neliestų.
    Esant suvokimui, nereiktų nei finansavimo.

    Reply
  2. Algirdas

    Nebloga analizė, grįsta skaičiais, yra išvados.
    Tačiau
    Atrodytų, viskas tvarkoje – tik duok mums pinigų, kiek laidų TV ir mes parodysim. Bet tokia minties eiga primena posakį: jei jie būtų mus paviję, mes jiems būtume “davę į kaulus”. :):).

    Manau, kad pagrindinė entuziastų klaida (objektyvi) – nepakankamas visuomenės (ekonomikos ir socialinių) mokslų išmanymas, iš to sekantis nesusigaudymas, kokioje visuomenėje gyvenama, ir, kaip pasekmė – nesupratimas, ko iš tikrųjų reikia, kad daugumos žmonių (didžiosios visuomenės dalies) gyvenimas gerėtų. Jie akivaizdžiai nemato klasinio susisluoksniavimo (klasifikuojant pagal ekonominius parametrus – pajamų gavybos būdą, santykį su gamybos priemonėmis……., o ne pagal pajamas, išsilavinimą, gyvenimo būdą, laisvalaikio leidimą ir t.t. ir pan.), nemato objektyvių ūkinės ir politinės sistemos struktūrinių klaidų ir ribotumo, nesupranta, kad teisinė sistema yra pasekmė, o ne priežastis.

    Spėju, kad iniciatyvos sumanytojai – pakankamai pasiturintys, pakankamai jauni ir, visumoje, patenkinti užimama socialine padėtimi. Jie tiki skelbiamais “demokratiniais” lozungais, bet norėtų kai kurių teisinių reformų, kurios dar labiau sustiprintų jų (atsiprašau iš anksto) iliuzijas dėl didesnio visuomenės dalyvavimo “teisiniame” krašto valdyme reikšmės. Kad jie klysta, įrodys gyvenimas. Tikuosi tai neatsilieps labai skaudžiai nei jiems patiems, nei jų šeimoms.

    Asmeniškai netikiu, kad kokiais nors kitais, ne tokiais skaudžiais būdais (gyvenimas moko skaudžiausiai), jiems pavyktų atsikratyti studijų (ypač, jei jos vyko ir užsienyje) metais “įkaltų” stereotipų, neteisingų dogmų ir savarankiškai išsikapstyti iš klampios “liberalinio totalitarizmo” pelkės.
    Nors….. :):)

    Reply
  3. Pingback: TUMBLR 140602 | dušimtaidevyni

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *