Lietuva 2.0 ieško organizacijų partnerių

Nors el. demokratijos socialinis tinklas Lietuva 2.0 nuo 2020 metų yra nebepasiekiamas, 2020 metus planuojame skirti paieškai organizacijų, su kuriomis galėtume bendradarbiauti įgyvendinant kiek kitokį priėjimą prie tos pačios idėjos – suteikti visuomenei priemones daryti tiesioginį poveikį valdžios institucijoms. Supratome, kad vieni, be organizacijų-partnerių to padaryti nepajėgsime, todėl galvojame apie tokį sprendimą:

  1. Periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį, yra iškeliama viena problema, už kurios sprendimų įgyvendinimą atsakomybę prisiima tam tikra tuo profesionaliai galinti užsiimti organizacija.
  2. Visuomenė ir srities ekspertai suvienija jėgas vardan bendro tikslo – surasti geriausią problemos sprendimą. Siūlome sprendimus, rašome argumentus, palaikome ar kritikuojame kitų dalyvių pasisakymus.
  3. Už problemos sprendimų įgyvendinimą atsakinga organizacija suformuoja oficialų dokumentą ir perduoda jį atsakingoms valstybės institucijoms, užsiima kita „lobizmo“ veikla, reikalinga, kad mūsų sprendimai būtų įgyvendinti, skelbia informaciją apie mūsų siūlymų svarstymo eigą.
  4. Lietuva 2.0 būtų atsakinga už tai, kad problemos sprendimai sulauktų kuo didesnio visuomenės susidomėjimo – palaikymo, žiniasklaidos dėmesio, kad organizacijai partnerei būtų kuo daugiau galimybių taikyti visuomeninį spaudimą (public pressure) valdžios institucijoms.

Mūsų manymu, galėtume bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis, kurių veikla yra:

  • Dirbti su:
    • visuomenės intereso atstovavimu
    • vaikų teisių apsauga
    • žmogaus teisėmis
  • Skaidrumo valstybinėse institucijose priežiūra
  • Visuomenine žiniasklaida
  • Krikščioniškų vertybių sklaida
  • Profsąjungos
  • Pasaulio lietuvių bendruomenės

Tikimės sėkmingo bendradarbiavimo!

Lietuva 2.0 užsidaro

Lietuva 2.0 prototipas startavo 2011 m. sausio mėn. 2020 m. sausio mėn. Lietuva 2.0 užsidaro. Prieš 9 metus startavome kupini jaunatviško entuziazmo ir tikėjimo, kad Lietuvai reikalingas tiesioginės el. demokratijos įrankis, ir mes padarėm, ką galėjom, kad tokį įrankį visuomenei suteiktume. Buvo visko, ir nedidelių, ir rimtesnių pasiekimų, bet to, ko tikėjomės startuodami šį projektą, įgyvendinti nepavyko.

Pirmąjį Lietuvoje ir galimai pasaulyje tiesioginės el. demokratijos tinklapį uždarome nusiteikę pozityviai – komandai buvo labai įdomu tuo užsiimti, daug išmokom, supratom, stipriai patobulėjom, iš Jūsų išgirdom daug daugiau gerų žodžių, negu blogų. Mūsų sąskaitoje dar yra likę per tapatybės patvirtinimus surinkti Jūsų pinigai, todėl 2020 metais dar dirbsime tam, kad pamėgintume Lietva 2.0 idėją trasformuoti taip, kad pasiektume kiek įmanoma didesnį visuomenės poveikį valdantiesiems. Jau svarstėm bei bandėm pasitikrinti keletą idėjų, tarp kurių el. demokratijos platformos partijoms sukūrimas, sutelktinio finansavimo (crowd-funding) platformos visuomeniniams tikslams sukūrimas ir pan., tačiau tarp šių idėjų neradom tokios, kurią pajėgtume įgyvendinti savo jėgomis, o finansavimo gauti kol kas taip pat nepavyko. Kol kas dar nepatikrinta liko viena idėja, apie kurią plačiau – čia, prie jos ir dirbsime 2020 metais, jeigu Jūs nepasiūlysite geresnių.

2020 metais dar saugosime ir Lietuva 2.0 duomenis, jeigu prireiktų, per šiuos metus dar turėtume ir galimybę atstatyti portalą į buvusią būseną. Pasibaigus šiems metams, visi duomenys bus sunaikinti be galimybės juos atstatyti.

Jeigu Jūs esate organizacija, užsiimanti veikla, kuriai galėtų būti naudingi mūsų į visuomenės įgalinimą orientuoti technologiniai sprendimai, irba turite pasiūlymų, kaip ir su kuo galėtume sėkmingai bendradarbiauti, irba iš kokių šaltinių gauti finansavimą tokiai veiklai, rašykite adresu info@lietuva2.lt, ir galbūt rasime, apie ką pasikalbėti.

Jeigu esate aktyvus, pilietiškas asmuo, turintis arba norintis įgyti darbo su valstybinėmis institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis patirties ir manantis, kad galite prikelti Lietuva 2.0 naujam gyvenimui, rašykite adresu info@lietuva2.lt, galbūt su nauju vadovu mums seksis kur kas geriau.

Kol kas tiek, ačiū visiems, kurie buvote su mumis ir palaikėte mus, buvo gera būti kartu!

2013 m. ataskaita

2013 m. buvo Lietuva 2.0 viešo starto metai. Turėjome pasiruošę marketingo planą ir strategiją, kuriuos stengėmės įgyvendinti. Štai, kokius rezultatus turime pasibaigus 2013 m.:

  • Per visus 2013 m. mus aplankė 74,476 unikalūs lankytojai;
  • Metų pradžioje turėjome 556 registruotus naudotojus, iš kurių patvirtinusių el. paštą ir pasirašiusių manifestą – 312. Metų pabaigoje turime 4375 naudotojus, iš kurių 3366 – pasirašę manifestą, o 655 – patvirtinę tapatybę. Kitaip tariant, naudotojų skaičius išaugo apie 10 kartų. Jeigu ateinančiais metais augimo tempai nesulėtės, metų pabaigoje galime tikėtis pasiekti pirmąjį svarbų tikslą – 50 000 registruotų naudotojų;
  • Parašus rinkome dviems oficialioms, VRK registruotoms iniciatyvoms: PIliečių įstatymų leidybos iniciatyvos palengvinimui ir Referendumui dėl konstitucijos pakeitimo surengti;
  • Renkant parašus pirmajai iniciatyvai portalą aplankė 13,412 unikalių lankytojų. Plačiau apie pirmąjį blyną čia;
  • Renkant parašus referendumui, portalą aplankė 51,369 unikalių lankytojų, iš kurių 7393 pasirašė el. parašu. Kitaip tariant, pasirašė beveik 15% apsilankiusiųjų, kas yra pakankamai neblogas rodiklis, turint omeny, kad pasirašymo puslapį aktyviai lankė ir tie referendumo entuziastai, kurie patys rinko parašus arba jau seniau buvo pasirašę parašų rinkimo lapuose;
  • VRK įskaitė visus elektroninius parašus, tuo tarpu kai atmetė arba nedidelių trūkumų rado maždaug 10% popieriuje surinktų parašų. Matome, kad elektroniniai parašai, priešingai iniciatorių nuogastavimams, yra gerokai patikimesni, nei „popieriniai“;
  • Buvo pralaužti ledai bendradarbiaujant su el. valdžios vartais. Nors sutartis su IVPK, valdančia portalą epaslaugos.lt, ir buvo terminuota, turint omenyje, kad el. parašai buvo surinkti sklandžiai ir niekas negavo jokių nusiskundimų, tikimės 2014 m. pasirašyti neterminuotą sutartį ir gauti nuolatinę prieigą prie šio visus įmanomus tapatybės patvirtinimo būdus apimančiu portalu. Tai padarius, nebeliks jokių tapatybės patvirtinimų bankiniais pervedimais ir naudojimasis portalu bus visiškai nemokamas!
  • Siekdami geresnio pilietinę visuomenę kuriančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, įsitraukėme į (bent kol kas) neformalios Pilietinių organizacijų grupės veiklą. Šios grupės susitikimuose dalyvavo Pilietinės visuomenės institutas, Mes Darom, Baltosios pirštinės, Transparency International Lietuvos skyrius, Kurk Lietuvai, NVO avilys, kviečiamos jungtis ir kitos organizacijos, savo tiksluose, vizijose ir misijose turinčios žodį „pilietiškumas“;
  • Pirmuoju bendru šios Pilietinių organizacijų grupės uždaviniu išsikėlėm Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvą palengvinančio įstatymo priėmimą Seime;
  • Šį įstatymo projektą derinom su VRK bei Liberalų, TSLKD bei socialdemokratų frakcijomis Seime, ko pasekoje jis gerokai pasikeitė nuo to, kuriam rinkom piliečių parašus, tačiau džiugu, kad pasikeitimai – tik į gerą!
  • Gavom 33272,71 lt paramos, iš kurios apie 14000 lt liko ateinantiems metams. Širdingai dėkojame didžiausiems mūsų rėmėjams – VšĮ „Laimės buveinė“ bei UAB Blue Bridge Baltic bei visiems, nepagailėjusiems lito, o kartais ir viso šimto, už tapatybės patvirtinimą arba tiesiog iš geros valios. Taip pat dėkojame tiems, kurie skyrė mums savo 2% pajamų mokesčio, iš kurio gavome kiek daugiau nei 2000 lt;
  • Didžiąją dalį 2013 išlaidų sudarė serverių nuoma bei reklaminio klipuko transliacija TV eteryje. Visos mūsų sąskaitos operacijos viešai prieinamos čia;
  • Sukūrėme du puikius filmukus: vieną – pristatomąjį, kitą – reklaminį. Už abu filmukus lenkiame galvas ir širdingai dėkojame mūsų draugams asociacijai Animacijos Laboratorija!
  • Dalyvavome Antikorupcijos švietimo centro organizuotoje konferencijoje „Mokinių balsas“, kur pristatėme Lietuva 2.0 ir paraginome jaunąją kartą būti pilietiškais;
  • Rašėme projektą pagal nvoprograma.lt programą, kuris buvo atmestas dėl to, kad mes tariamai kuriame ne dialogą tarp piliečių ir valdžios atstovų, o sistemą, skirtą šiam dialogui kurti. Emocijos jau atslūgę, tai nuo šio sprendimo komentarų susilaikysime;
  • Pradėjome bendradarbiauti su marketingo ekspertais, kuriems padedant tikimės tapti svarbia kandidatų bendravimo su rinkėjais priemone per 2014 m. Prezidento bei Europos Parlamento rinkimus.

Organizacijų valdymo pakeitimai

Bendraudami su pačia veiksniausia, organizuočiausia ir demokratiškiausia Lietuvoje DNSB „Užkalnis“, pagal jų poreikius atnaujinome organizacijoms skirtą funkcionalumą. Čia aprašysime pagrindinius padarytus pakeitimus.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl organizacijoms verta naudotis Lietuva 2.0 – galimybė internetu organizauoti juridinę galią turinčius elektroninius balsavimus, įtraukiant į tai visus organizacijos narius, valdybos narius ar dalininkus. Kad visas balsavimo procesas būtų išbaigtas, reikalingas dokumentas, patvirtinantis balsavimo rezultatus – rezultatus laikyti vien mūsų portale gali pasirodyti ne pakankamai patikima. Todėl sukūrėme galimybę pasibaigus organizacijos balsavimui suformuoti balsavimo ataskaitą. Šis dokumentas yra pasirašytas el. parašu, taigi, už jo turinį mes garantuojame. Šį dokumentą el. būdu pasirašius organizacijos vadovui, jis tampa oficialiu dokumentu, turinčiu tokią pačią galią, kaip popieriniai susirinkimų protokolai ar kiti dokumentai, skirtumas tik toks, kad mūsų atveju visai nereikia organizuoti susirinkimo, tikėtis, kad į jį susirinks reikiamas skaičius organizacijos narių, skirti susirinkimo sekretoriaus, kuris turėtų pats pildyti ataskaitą ir pan. Kiekvienas savo nuomonę gali pareikšti jam patogiu metu, sugaišdamas tam vos kelias minutes. Tikimės, kad šį modernų sprendimų priėmimo būdą atras ir savo veikloje ims naudoti vis daugiau organizacijų.

Organizacijose, kur balsuojančiųjų skaičius yra ribotas, o sprendimo priėmimui reikalingas kvorumas, akivaizdus yra poreikis galimybei susilaikyti. Šią galimybę sukūrėme visiems balsavimams – jo autorius, kurdamas ar redaguodamas balsavimą, turi galimybę pažymėti, ar šiuo klausimu leidžiama susilaikyti, ar ne. Organizacijose pagal nutylėjimą leidžiama susilaikyti, viešuose balsavimuose – neleidžiama.

Kadangi balsavimų pagrindinė paskirtis yra leisti piliečiams pareikšti nuomonę valdžios svarstomais klausimais, trumpas sudėtingo klausimo aprašymas „žmonių kalba“ yra pakankamai kūrybinis darbas, prie kurio lig šiol buvo leidžiama prisidėti bet kam. Organizacijose gi balsavimai turi kiek kitokį pobūdį – tai yra realių sprendimų priėmimo būdas, ir šiuo atveju bet kokie aprašymo pakeitimai iki tol surinktus balsus padaro negaliojančiais. Todėl atsirado galimybė balsavimo autoriui pažymėti, ar leidžiama aprašymą redaguoti bet kam, ar tai gali daryti tik atsakingi asmenys. Šis nustatymas taip pat galioja ir viešuose balsavimuose, tik organizacijose pagal nutylėjimą kitiems redaguoti aprašymų neleidžiama, o viešuose – leidžiama.

Kuo daugiau narių turi organizacija, tuo sudėtingesnis yra atsakomybių valdymas. Iš pradžių laikėmės demokratijos principų, priimdami, kad visi organizacijos nariai yra lygūs ir patys žino, ką jiem galima daryti, ką ne. Tačiau daugėjant narių skaičiui, tokia demokratija artėja link anarchijos, todėl sukūrėme organizacijos narių roles: Narys, Autorius (pavadinimas gali keistis, siūlymai?) ir Administratorius:

  • Administratorius gali redaguoti organizacijos informaciją ir kviesti/tvirtinti naujus narius bei viską, ką gali Autorius.
  • Autorius gali viską, ką Narys, bei pasisakyti, teikti viešus sumanymus, balsavimus organizacijos vardu, paviešinti vidinius organizacijos sumanymus.
  • Narys gali kurti organizacijos vidinius balsavimus, sumanymus, reikšti nuomonę, komentuoti, dalyvauti projektuose ir visa kitą, ką galėjo iki šiol ir kas nepaminėta prie kitų dviejų rolių funkcijų

Narystė kai kuriose organizacijose gali atskleisti tam tikrą informaciją, kurios asmuo nenorėtų viešinti. Pavyzdžiui, narystė DNSB neša informaciją apie asmens gyvenamąją vietą. Todėl buvo sukurta galimybė kiekvienam pasirinkti, ar jis bus viešai rodomas prie organizacijos narių, ar ne.

Nuo šiol yra fiksuojamas ir atsistojus ant organizacijos nario užvedus pelę rodomas asmuo, pridėjęs, pakvietęs ar patvirtinęs šį narį. Tokiu būdu tvirtintojas prisiima atsakomybę už tai, kad organizacijose neatsirastų nepageidaujamų narių.

Tuo pačiu šiek tiek pakeitėm, kaip yra tarpusavyje susiejami sumanymai ir balsavimai – nuo šiol tai gali padaryti ne tik įrašo autorius, bet ir bet kuris registruotas Lietuva 2.0 narys, galintis matyti šį įrašą.

Tikimės, kad šie atnaujinimai pasitarnaus ne tik DNSB „Užkalnis“, bet ir paragins imti vykdyti veiklą Lietuva 2.0 dar daugiau organizacijų.

Jeigu kyla klausimų ar nerandate čia aprašytų funkcijų, rašykite adresu info@lietuva2.lt.

Ar yra įmanoma surinkti 50 000 parašų?

Prieš pradėdami rinkti parašus pirmajai iniciatyvai su iniciatyvine grupe turėjome diskusiją, ar yra verta rinkti popierinius parašus. Iš vienos pusės – teikiamas įstatymas ir visa Lietuva 2.0 iniciatyva siekia palengvinti parašų rinkimą elektroniniu būdu, tai ir parašus jam rinkti pirmiausia norėjosi internete, tokiu būdu supažindinant visuomenę su elektroniniu parašu, sudarant sąlygas pasibandyti, kaip visa tai veikia, ir parodant kelią ateities iniciatyvoms. Iš kitos pusės – popierinių parašų rinkimo lapus VRK šiaip ar taip išdavė, tai kodėl gi neduoti galimybės iniciatyviems piliečiams tiesiogiai prisidėti prie rezultatų. Taigi, nusprendėm rinkti parašus visais įmanomais būdais, ir pažiūrėti, kokie bus rezultatai, neturint tam jokio finansavimo. Taip pat norėjosi pasitikrinti, kiek mūsų visuomenė yra subrendusi dalyvaujamajai demokratijai – kaip veikia informacijos sklaida tokiais rimtais klausimais, kaip įstatymų projektai, socialiniuose tinkluose, kiek tokia iniciatyva susidomės žiniasklaida, tinklaraštininkai ir pan. Parašų rinkimui skirtas terminas pasibaigė, taigi, belieka pabandyti pateikti šiek tiek statistikos ir apibendrinti išvadas.

IMG_18691

Viso surinkta 780 parašų. 382 iš jų – elektroniniai, 398 – popieriniai. Taigi, popierius labai neženkliai, tačiau laimėjo. Popierinius parašus rinko 26 savanoriai. Kiekvienas jų vidutiniškai surinko 15 parašų, daugiausia – 49, mažiausia – 1. Tik keturiuose parašų rinkimo lapuose buvo surinkta daugiau nei 30 parašų. Tiesa, ne visus lapus spėjome laiku gauti, taigi iš viso surinktų parašų skaičius būtų šiek tiek didesnis, tačiau esminio skirtumo nesudarytų. Norime pabrėžti, kad parašų rinkimui nebuvo skirtas joks finansavimas, nė vienas prie to prisidėjęs asmuo negavo už tai nė vieno lito.

Renkant parašus elektroniniu būdu galima išskirti keletą esminių etapų:

  1. Lietuva 2.0 startas – startuoja pristatomasis filmukas ir komunikacija socialiniuose tinkluose. Per savaitę surinkta 50 parašų.
  2. Pranešimas spaudai ir L. Donskio žinutė soc. tinkluose – per savaitę surinkta 100 parašų.
  3. Pasirodo A. Račo straipsnis ir jo raginimai pasirašyti (nebūti žirgo galvomis). Per savaitę surinkti 125 parašai.

Parašų skaičius pagal el. parašo tipą:

  • 157 parašai per bankinį pervedimą (SEB ir Swedbank klientai)
  • 137 parašai gauti naudojant kvalifikuotų el. parašų sertifikatus (mob. parašai, tapatybės kortelės ir pan.) 
  • 88 – per nemokamą bankinį prisijungimą (Šiaulių, DnB, Danske bankų klientai)

Matome, kad net ir nepaisant to, kad didžiųjų bankų klientams, norintiems pasirašyti iniciatyvą, teko paaukoti mums bent vieną litą, šių bankų klientų parašų gavome daugiausiai. Akivaizdu, kad kol nepavyks su šiais bankais susitarti dėl nemokamų tapatybės nustatymo paslaugų, apie 50 000 el. parašų galime nė nesvajoti.

Toliau šiek tiek statistikos apie tai, iš kur atėjo lankytojai:

traficsources

Išskleisime apsilankymus pagal šaltinį:

1. facebook.com 8,056
2. racas.lt 750
3. mokslas.delfi.lt 696
4. m.facebook.com 567
5. youtube.com 449
6. blog.lietuva2.lt 392
7. plus.url.google.com 379
8. kaunas.kasvyksta.lt 244
9. uzdarbis.lt 232

Pranešimas spaudai buvo patalpintas beveik visuose populiariausiuose naujienų portaluose, tačiau vienintelis delfi pateko į šaltinių dešimtuką. Akivaizdu, kas valdo internetinėje žiniasklaidoje, tačiau įdomu, kad kreipiniai iš vieno asmeninio tinklaraščio aplenkė visus naujienų portalus. Ar tai reiškia, kad žiniasklaidos įtaka mažėja tinklaraščių naudai, paliksime spręsti Jums. Taip pat gali pasirodyti įdomu, kad apsilankymų iš facebook skaičius viršija Google+ daugiau nei 20 kartų. 

Išvados

Taigi, ar įmanoma  per du mėnesius neturint jokio finansavimo surinkti 50 000 parašų? Drįstame teigti, kad vargu. Žinoma, mandresni iš jūsų paprieštaraus teigdami, kad patys mes nepadarėme visko, ką galėjome, ir bus teisūs. Tačiau faktas tas, kad visos žiniasklaidos priemonės buvo informuotos apie mūsų iniciatyvą, aktyviai siūlėmės dalyvauti televizijos laidose ir pan., tačiau kvietimų (išskyrus LRT laidą Laba diena, Lietuva) negavome. Galbūt mūsų iniciatyva visuomenei nepasirodė  pakankamai aktuali – juk čia nebuvo iškelti jokie gyvybės-mirties klausimai, kaip kad mėgstama apiforminti didžiąją daugumą atgarsio visuomenėje susilaukiančių dažniausiai PRIEŠ ką nors nukreiptų iniciatyvų? Tikra tiesa, tačiau juk nerealu tikėtis, kad ir kitos įstatymų leidybos iniciatyvos bus daug aktualesnės – juk įstatymai paprastam žmogui nėra nei duona, nei žaidimai, o iniciatyvos, siūlančios ką nors keisti, visada susilauks mažiau dėmesio ir daugiau pasipriešinimo nei tos, kurios, priešingai, siūlo viską palikti, kaip yra. O klausimas, kur gi dingo toks gausus e-balsavimo šalininkų būrys, prieš kiekvienus rinkimus visais varpais skambinantis apie e-balsavimo būtinumą, tegul ir lieka retorinis – akivaizdu, kad naujovių baimė ir pasipriešinimas pokyčiams vis dar yra labai sunkiai įveikiami, o pašnekėti, pasirodo, yra daug lengviau, negu pasirašyti.

Kokie tolimesni žingsniai? Ar viskas nuėjo veltui? Žinoma, kad ne. Seime ne be mūsų pastangų buvo įregistruotos to paties Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo ir Konstitucijos pataisos, kuriomis reikalingų surinkti parašų skaičius mažinamas nuo 50 000 iki 25 000. Jūsų nuomonę būtinai panaudosime Seimo komitetui svarstant šiuos pakeitimus, siekiant juos apjungti su mūsų siūlytais pakeitimais ir pateikti kuo kokybiškesnį įstatymo projektą. Be to, tapatybės patvirtinimas Lietuva 2.0 yra vienkartinis, taigi, 341 tapatybę patvirtinusiam registruotam naudotojui ateities iniciatyvų pasirašymas reikš vieno mygtuko paspaudimą. Parašų rinkimo laikotarpiu su Lietuva 2.0 bendradarbiauti sutiko du prieš tai atsisakę bendradarbiauti bankai, taigi, reikia tikėtis, kad visų bankų prijungimas yra tik laiko ir to reikalaujančių bendruomenės narių skaičiaus klausimas.

Taigi, nors rezultatai iš pirmo žvilgsnio ir atrodo ne įspūdingi, neprarandame optimizmo ir tikime, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai buvo būtinas pirmasis žingsnis, nuo kurio atsispyrus galime tikėtis geresnių rezultatų ateityje. Ačiū visiems, kurie prisidėjo žengiant šį žingsnį!

El. parašai, bankai, tapatybės patvirtinimas – kodėl viskas taip sudėtinga?

Jeigu Jums kyla klausimų, kodėl Lietuva 2.0 reikia patvirtinti tapatybę gan sudėtingais būdais, prieinamais ne kiekvienam Lietuvos piliečiui, nenusiminkite – Jūs nesate vienas. Tokių klausimų gauname gan nemažai, todėl dabar pasistengsime viską paaiškinti.

VRK, atsakydama į paklausimą dėl leidimo rinkti piliečių parašus elektroniniu būdu (atsakymas čia), pažymėjo, kad „piliečio parama siūlomam įstatymo projektui turi būti išreikšta pasirašant saugiu elektroniniu parašu (Elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis)“. Pabandysime paaiškinti, kaip dabartinės Lietuva 2.0 priemonės atitinka saugaus el. parašo reikalavimus, ir kodėl jų neatitiktų kitokios priemonės:

  • Saugus el. parašas turi būti vienareikšmiškai identifikuoti pasirašantį asmenį. Vienareikšmiškai Lietuvos pilietį identifikuoja tik jo asmens kodas. Kitose svetainėse jums kartais yra leidžiama „pasirašyti“ nurodant tik savo el. pašto adresą, taigi, kyla suprantamas klausimas, kodėl čia to neužtenka. Taip yra todėl, kad kiekvienas pilietis gali turėti neribotą kiekį el. pašto dėžučių, todėl el. pašto adreso reikalavimas neužtikrina jokio unikalumo.
  • „Gerai, tai kodėl tuomet negalima paprastuoju būdu nurodyti savo asmens kodo?“ – paklausite Jūs. Šis klausimas ypač aktualus ne Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, neturintiems nei el. parašo, nei el. bankininkystės, nei galimybės juos įsigyti. Į šį klausimą atsako kitas saugaus el. parašo reikalavimas: saugus el. parašas turi būti sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia. Faktas, kad Jūsų asmens kodą žinote ne Jūs vienas – piliečių duomenų bazės su visais jų asmens kodais yra prieinamos ne vienos valstybinės institucijos (IT) specialistams, Jūsų asmens kodą mato bankų darbuotojai, prekybininkai, kurių lojalumo korteles naudojate, ir pan. Taigi, įsivaizduokite situaciją, kai piktasis gnomas, susigalvojęs įstatymo projektą, leidžiantį legaliai grobti apatinius, pasinaudodamas savo turima asmens kodų duomenų baze, tokiu atveju galėtų pats vienas inicijuoti šį įstatymą, o patikrinti rezultatus būtų pakankamai sunku (VRK turėtų siuntinėti užklausimus idant įsitikintų, ar tikrai pilietis pasirašė tą įstatymą ar pan.). Tuo tarpu el. bankininkystės ir el. parašo priemones valdote Jūs ir tik Jūs – jokios duomenų bazės, kuriomis butų galima piktavališkai pasinaudoti, neegzistuoja, ir tik šios priemonės tenkina saugiam el. parašui keliamus reikalavimus.
  • „Yra toks dalykas, kaip Europos piliečių iniciatyva – ten irgi galima rinkti el. parašus, ir pakanka asmens kodo, ir juridinę galią turi“ – pareikš labiau išmanantys. Iš tiesų,Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatorių vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktų pritarimo pareiškimų tikrinimio tvarkos apraše yra pažymėta, kad „pritarimo pareiškimus atitinkančius popierinį pareiškimą, pasirašytus elektroniniu būdu naudojant saugų elektroninį parašą, kaip apibrėžta Elektroninio parašo įstatyme <..> ir ES direktyvoje 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos“. Abu šie dokumentai saugų el. parašą apibrėžia vienodai, iš to kyla klausimų, kokiu pagrindu bus užskaitomi paprastuoju būdu pateikti ir el. parašu nepasirašyti asmens duomenys.  Šiuo klausimu susisiekėm su Z. Vaigausku, jo teigimu, šios direktyvos kol kas nėra laikomasi, nes viskas dar yra nauja, ir kol neįvyko balsų klastojimo precedentų, pasitikėjimo lygis yra užkeltas pakankamai aukštai. Procesams įsibėgėjus, Jo nuomone, ši tvarka turėtų keistis. Tuo tarpu Lietuvoje jau yra užfiksuota popierinių parašų klastojimo atvejų, todėl pasitikėjimo mažiau, o reikalavimai – didesni. Taigi, mūsų išvada tokia – ES iniciatyvoms surinktus el. parašus būtų galima lengvai užginčyt teismuose, tačiau su sąlyga, kad iniciatyva yra tik rekomendacinė ir neprivalo būti priimta, tikimasi, kad niekam nekils noro ginčytis, todėl galima direktyvos ir nesilaikyti. Tiesa, priėmus mūsų siūlomus Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos palengvinimus, būtų galima dirbti prie to, kad atsirastų galimybė ir LR įstatymus inicijuoti paprasčiausiai pateikiant asmens kodą – įstatymas tai leistų.
  • Viskas aišku, bet kodėl tuomet aš visą gyvenimą pasirašinėjau peticijas, nurodydamas tik el. pašto adresą, ir to pilnai pakako? Taip yra todėl, kad peticiją teikti gali kad ir vienas pilietis, o parašai peticijoms renkami tik tam, kad ji gautų didesnį svorį. Tokie parašai, kokius yra įprasta rinkti peticijoms, neturi jokios juridinės galios – peticija yra nagrinėjama taip, lyg būtų pateikta vieno asmens. Ir iš tiesų, įvertinus aukščiau aprašytus argumentus, tampa akivaizdu, kad visus tuos parašus gali pateikti kad ir vienas žmogus, o šiuo atveju tam net nereikalinga piliečių duomenų bazė – vardų, pavardžių ir el. pašto adresų galima prisigalvoti, kokių tik norisi ir kiek tik norisi. Natūralu, kad nei peticijų komisija, nei kas nors kitas, nesiims nagrinėti, kuri dalis iš šių parašų yra tikri – peticiją šiaip ar taip privaloma nagrinėti, nepriklausomai nuo pareiškėjų skaičiaus.

Tuo tarpu piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos atveju Seimas privalo imtis veiksmų tik tuo atveju, kai yra surinktas tam tikras kiekis piliečių parašų. Todėl yra būtina užtikrinti, kad tie parašai būtų „tikri“. Lietuva 2.0 peticijų, atvirų laiškų ir kitais įstatymais nereglamentuotais atvejais lyg ir būtų galimybė leisti pasirašyti paprastesniais būdais, tačiau tokiu atveju tie parašai taip pat būtų beverčiai. O norint, kad valdžios atstovams nekiltų klausimų ir jie neturėtų argumentų neatsižvelgti į visuomenės nuomonę, parašai turi būti tikri.

Taigi, kviečiame neatsilikti nuo progreso ir įsigyti tinkamas priemones, kuriomis pasinaudoti ateityje bus vis daugiau galimybių. Jau dabar įsigiję (mob.) el. parašą juo galėsite prisijungti prie el. bankininkystės, el. valdžios vartų, pasirašinėti el. dokumentus ir pan., o ateityje el. parašu paremtų galimybių tik daugės (pvz. el. balsavimas, jeigu toks būtų įteisintas, taip pat reikalautų el. parašo). Taigi, piliečius, gyvenančius užsienyje, raginame aplankyti Lietuvą ir įsigyti priemones, leidžiančias realizuoti visas Jūsų, kaip Lietuvos piliečio, teises.

Lietuvai reikia e-demokratijos! Prašome pagalbos jai įtvirtinti surenkant parašus!

To dar nebuvo – kviečiame prisijungti prie naujos, perspektyvios ir būtinos naujovės.

       Norime suteikti naujas galimybes piliečiams dalyvauti valstybės gyvenime ir iš viskuo nusivylusios, suvaržytos ir pasyvios tautos tapti pilietiškumo lyderiais regione, Europoje ar net pasaulyje.
Iki šiol Lietuvoje norint pasiūlyti įstatymo ar konstitucijos pakeitimą vis dar reikia arba būti išrinktuoju Seimo nariu, arba popieriniu būdu surinkti net 50 tūkstančių parašų per du mėnesius, ar 300 tūkstančių parašų(konstitucijos atveju) per keturis mėnesius. Tačiau šiandieninė visuomenė ypatingai brangina savo laiką, todėl vis daugiau operacijų stengiamasi atlikti internetu – bibliotekos, bankai, parduotuvės pasiekiamos “pelytės” paspaudimu. Todėl nenuostabu, kad rinkti parašus “popieriniu” būdu taip pat atrodo per daug jėgų reikalaujantis darbas. Žinomo žurnalo “Economist įžvalgų skyrius” 2010 ir 2011 metais Lietuvą priskyrė “sugedusių demokratijų” grupei, demokratijos indekse skirdamas tik 41vietą, o silpniausia dedamoji “politinis dalyvavimas” įvertinta tik 5,56 balo.
Todėl visuomenininkai susibūrę į viešąją įstaigą “LT2.0” sukūrė nepartinį nekomercinį projektą www.lietuva2.lt, kuriame tikimės:

  • bendradarbiaujant su Vyriausiąja rinkimų komisija oficialiai rinkti balsus už įstatymų pakeitimus;
  • diskutuoti, aptarti, komentuoti ir panaudoti kitas IT priemones išgryninant svarbiausias idėjas, paskaičiavimus ir autoritetus;
  • praktiškai mokytis e-parašo, e-bendradarbiavimo, e-demokratijos naudojimo, kuris modernioje valstybėje su dideliu skaičiumi emigrantų, keliaujančių po pasaulį, yra nepamainomas;
  • nuolatos didinti pilietiškumo naudingumo koeficientą – IT priemonės gali žymiai pagerinti visuomenininkų našumą taip pat kaip versle jos padidina kokybę ir produktyvumą.

Esame išsikėlę aukštus tikslus, kuriuos galime pasiekti tik visi kartu. Šiuo metu renkame tiek elektroninius, tiek popierinius parašus dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos palengvinimo. Šios iniciatyvos įgyvendinimas žymiai padidintų piliečiams galimybes demokratiškai dalyvauti valstybės sprendimų priėmime.

Norėtume pastebėti, kad šis projektas nėra įprastų rinkimų keitimas elektroniniu. Tai tik pagalba kuriant įstatymus ir surenkant oficialią piliečių paramą. Pasaulyje panašūs projektai žinomi kaip LiquidFeedback, Adhocracy, Votorola (daugiau žr. http://metagovernment.org ) . Šis projektas nuo kitų panašių saitų ir e-peticijų skiriasi tuo, kad tik mes patikriname tapatybę ir dėl to VRK gali užskaityti balsus. Latvijoje toks projektas veikiantis du metus sulaukė didelio pasisekimo.

Trumpas Lietuva 2.0 pristatymas su vaizdo reportažu.

Pagal galimybę prašome jus ir jūsų organizaciją padėti surinkti 50tūkstančių parašų iki gegužės 27. Pagal galimybes jums įteiktume keletą, kelioliką ar keliasdešimt parašų lapų ir pakviestume būti istoriškai reikšmingu parašų rinkėju. Šie parašai naudingi ne tik LT2 iniciatyvai, bet visoms kitoms panašioms iniciatyvoms, kurias bus tiesiog lengviau įgyvendinti(detaliau žr. nuorodoje aukščiau).

Nuolatos atnaujinamus kontaktus ir žemėlapį rasite šiuo adresu.

Internetas, keičiantis pasaulį, lai padeda keisti ir Lietuvą!                            http://blog.lietuva2.lt

Popieriniai parašai ir jų bitutės

Ieškome pagalbininkų kas galėtų rinkti parašus, ypatingai parašų rinkėjų koordinatorių regionuose, prašome kreipkitės:

Lietuvoje:
Simonas Audickas, e-paštas: simonas.audickas@gmail.com, skype: simonas_audickas, tel. +370 654 22 661

Užsienyje:
Andrius Kasparavičius, e-paštas: andriuskk@gmail.com, skype: kasparavicius, tel. +44 7851 729 012

Parašų rinkimo žemėlapis. Raudonas žymeklis – parašų rinkėjai, juodas – rinkėjų koordinatoriai.

Informacija nuolatos atnaujinama.

Aktualių naujienų valdymas

Stengiamės išlikti greitais ir toliau dirbti vadovaujantis lanksčiojo (agile) programavimo principais, todėl reaguodami į Jūsų pastabas įdiegėme aktualių naujienų valdymo funkcijas – naujienų prenumeravimą ir jų atsisakymą.

Aktualių naujienų veikimo principas yra paprastas: ten krenta informacija apie naujai atsiradusius Jus dominančių kategorijų arba Jūsų miesto įrašus, ir visos naujienos, susijusios su Jums įdomiais įrašais ar žmonėmis. Štai pagal ką nusprendžiam, ar įrašas Jus domina, yra diskutuotinas klausimas. Iki šiol buvo laikomasi tokio principo: jeigu Jūs balsavote, palaikėte, komentavote ar kitaip prisidėjote prie įrašo – jis Jums įdomus. Tačiau didėjant naujienų srautams, dažnėja atvejai, kai pilietis dar neturi susidaręs aiškios nuomonės, neturi ką protingo pasakyti, tačiau konkreti tema jį domina ir jis norėtų nepraleisti apie tai vykstančių diskusijų. Arba, atvirkšiai – pilietis mano, kad tema yra neaktuali, ir apie tai parašo komentarą, siūlydamas pvz. uždaryti temą dėl jos neaktualumo, o išeina taip, kad tokiu būdu jis kaip tik „užsiprenumeruoja“ visas su ta neaktualia tema susijusias naujienas.

Dėl šių priežasčių įdiegėme aktualių naujienų valdymo mechanizmą. Naujienų prenumeratas galima valdyti dviem lygiais – per įrašą, ir per komentarą. Jeigu Jums įdomi įrašo tema – galite „Užsiprenumeruoti naujienas“. Jeigu įdomus pasirodė tik vienas argumentas toje temoje, galite „Užsisakyti“ visas iš jo sekančias diskusijas. Na ir atvirkščiai – Jums neįdomių naujienų galite atsisakyti.

Senasis funkcionalumas išlieka – sistema vis dar bandys ir automatiniu būdu nuspręsti, kas Jums yra aktualu, taigi jei nieko nesiprenumeruosite ir neatsisakysite, viskas veiks taip, kaip iki šiol.

Tikimės, kad šis atnaujinimas padės Jums lanksčiau valdyti tai, ką norite matyti savo veikalapio aktualių naujienų sraute.

Apie Web 2.0

Gūdžiais praeito amžiaus laikais, kai Jūs, kaip ir mes, geriausiu atveju galėjote tik pasvajoti apie Pentium kompiuterį, o 200 milijonų operacijų per sekundę atrodė kaip protu nesuvokiamas skaičiavimo greitis, pirmuosius savo gyvavimo metus skaičiavo ir lietuviškasis internetas. Tais laikais nebuvo ne tik galimybės kurti dinaminius tinklapius, bet net ir priemonių, skirtų kurti statiniams tinklapiams – tai reikėjo daryti naudojant teksto redaktorius. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis internetas buvo stipriai kitoks, nei jį suvokiame šiandien – jo turinį galėjo kurti tik profesionalūs entuziastai, ir tam reikėjo ganėtinai nemažai specifinių žinių. Informacijos vienkryptiškumas yra pagrindinis Web 1.0 požymis – tinklapio turinį kuria tik jo administratoriai, o Jūs negalite nieko daugiau, kaip jų publikuojamą informaciją skaityti.
Technologijos turi išskirtinę itin greitos evoliucijos savybę – įžengus į naują tūkstantmetį, situacija atrodė jau gerokai kitokia. Atsirado galimybė bet kuriam interneto naudotojui teikti grįžtamąjį ryšį – rašyti komentarus ir kitaip prisidėti kuriant žiniatinklio turinį. Interneto evoliucija iš pirmosios versijos į versiją 2.0 užtruko apytiksliai 10 metų – palyginus su valstybėmis, kuriose tokie pokyčiai vyksta vos kas kelis šimtmečius, tai iš tiesų neįtikėtini tempai.
Interneto perėjimo į versiją 2.0 ribą geriausiai žymi socialinių tinklų, kurie geriausiai įkūnija Web 2.0 paradigmą, atsiradimas: svetainės administratoriai jo turiniui įtakos praktiškai neturi, socialinio tinklo turinys – tai jo naudotojų reikalas.
Kitas svarbus Web 2.0 požymis – personalizuotas informacijos pateikimas. Kiekvienas internautas turi visą eilę priemonių, kaip prenumeruoti jam įdomų turinį, o socialiniuose tinkluose kiekvienas naudotojas apskritai mato skirtingą informaciją.

.

Suprantama, kad atsiradus naujoms galimybėms, jomis imta sparčiai naudotis. Web 2.0 sąvoka išsiplėtė į visą eilę susijusių, labiau specifinių sąvokų: Žiniasklaida 2.0, Reklama 2.0, Mokslas 2.0 ir.. Demokartija 2.0. Naujosios Demokratijos 2.0, vadinamosios Netokratijos (internetas + demokratija), Tinklokratijos, ar net Omnikratijos apraiškų pasaulyje randasi vis daugiau – naudojantis jau egzistuojančiais soc. tinklais organizuojamos arabiškosios revoliucijos, Islandijoje wiki principu perrašoma konstitucija, latviai, suomiai ir kitų ES valstybių piliečiai internetu inicijuoja įstatymus ir pan. O ką gi turime Lietuvoje? Lietuvoje – vis dar Demokraija 1.0, kur “turinį” kuria tik “administratoriai”, o piliečiams jis pateikiamas read-only režimu.